išmanyti

išmanýti 1. tr., intr. SD140, R, K, BPII31, Rs, Vlk turėti supratimą, nutuokti apie ką, žinoti: Kiti tamstos metų tarias viską žiną, viską išmaną ir pučias kaip kalakutai Blv. Sunku ir apsakyt, ir išmanýt, koks te užvedimas Ar. E tu, vaikel, ne tau tas darbas išmanyti! Ds. Juk nei skaityti pati moki, nei raštą išmanai J.Balt. Jie … neišmanė nė kiek amatų A1885,313. Jie lauko darbus ir kitą gaspadorystę tikrai gerai išmano K.Donel¹. Jie arielkos neišmanė – arė, sėjo, karves ganė O. Darykit kaip išmanydami BŽ177. Ar išmanaĩ, ką sakai? J. Buvo keli būrai, kurie išmanyt negalėjo, kad ganykla geresnį pašarą duoda K.Donel¹. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Kiek išmano, tiek šneka J.Jabl. Jauna paršelis nutekėjo, geros dienos neišmanė Žem. Bėda, kad dažniausiai, imant viešai kokį vietovardį rašyti, niekas nė nesiklausia išmanantesnių GK1933,139. Pasakyt visi išmãno, tik padaryt – ne Trgn. Reikia gi tau, martele, pirma išmanyt, ne čėsas, martele, dabar atsakyt Tvr. Tai tu neišmanęs, reikėjai atsakyt jam ką nors Alk. Taip ana veikiai yr išmãnoma Slnt. Ne vienaip buvo išmaną klausytojai DP91. Duoki mumus toje dvasėje ger išmanyti Mž311. | Tik širdis išmano (jaučia), kad keistai eina LzP. ^ Išmano kaip kiaulė žirnius Pn. Ar išmano merga savo laimę! KrvP(Jnš). Smurglį panosėj tu išmanai! Ds. Ką tik girtas padarys, to ir durnas neišmanys Mrk. Išmano tik nuo nosies iki dantų rš. Išmanai tu, kas iš nosies burnon Ds. Durnas neišmanys, kytras nieko nesakys Lp. Per daug išmanai, maž turi B. Kai išmanau – nelendu po suolu TŽV620. Neišmanai pautu žaist, žaisi šūdu B. Kaip kas išmano, taip save gano NžR, Sr, Ds. Daug žino, maža išmano Vel. Senas vilkas išmãno, kur maži gano Kp. Lygios lankos, juodos avys, kas jas gano, tas išmãno (apie raštą ir skaitymą) Ss. | refl.: Rods jūsų mylista jau patys tiek išsimãnot, kad klastuot ir vogt vierniems nepridera klapams K.Donel. 2. tr., intr. suvokti reikšmę, prasmę, suprasti: Vaikai išmãno lietuviškai Ker. Tūlas jau nebeišmano ar nenori išmanyti savo gimtos kalbos I.Simon. Jie mato, kad parašyta, tik neišmãno tuos žodžius Smln. Bene šnekėjai su žodžiais, dvejaip galiamais išmanyti? P. Kukavau rytelį ir vakarelį, nėkas munęs negirdėjo, nėkas munęs neišmanė (d.) Žgč. O anys nežinojo Josefą išmanantį, nesa jis kalbėjo su jais per tulką BB1Moz42,23. O jie neišmanė žodžių, kuriuos su jais kalbėjo MP57. Nes jei triūba neišmanomą balsą išduoda, kas gi ant kovos pasitaisys Bt1PvK14,8. ^ Kas kiaulių nėr ganęs, tas ir juokų neišmano Tl.

išmanytinai adv. SD418: Žodį mokin negirdėtą, tač jiems išmanytinai Ns1837,1. Simeonas … po akim kiek tūkstančių išmanytinai kalba BPI118. Kalba trumpai, išmanytinai BPI261. išmãnomai adv. K; R49: Kas krivulei reik, išmãnomai pasisakėm, bet kas žiemai dar reikės, trumpai pasakykim K.Donel. | refl. M.Valanč: Kaip tas žodis išsimãno (ką jis reiškia)? KI179. Ir prisakiau, idant visi išmintingi iš Babilonijos po (viršuje ties) mano akių atvesti būtų, idant anys man pasakytų, kaip tasai sapnys išsimanytų BBDan4,3. Reikia mumus žinoti, kaipo šisai prilyginimas išsimano VoL26. Per dirvą, ant kurios yra sėjama gera sėkla, išsimano žmogus BPI209. Sėdėt ant sosto ižsimano būt sūdžia SPI23. | Kaip padarė aniemus dailidėmus stulpo Babilonijos …, kurių liežuvius sumaišė, jog nei išmanytis (susikalbėti, viens kitą suprasti), nei suderėt bėduliai gali DP475.

3. intr. VoL327 sugalvoti, žinoti: Jis negalėjo išmanyti, ką su ja padaryti Ašb. Su šienu darykiat kaip išmãnantys Grg. Nežinau, neišmanaũ, katrą rožę skint Alv. Iš to stroko kur kas neišmãnė, te bėgo Trgn. | Piemuo nebeišmanė kaip bedėkavot (labai dėkojo) BM53. Rašytojai neišmanė juos kaip girti savo raštūse S.Dauk. | refl.: Neišsimanė, kaip gyventi su vyru, ir parsiskyrė Šts. 4. tr. M.Valanč sugalvoti ką nauja, išrasti, išgalvoti: O kas išmãnė dailias daineles, jei ne galvočiai J. Išmanė ant galo laivus, galinčius iš upei laužties į pilį S.Dauk. Rasi par išmanytus pasninkus ir prispaudimus kūno žudei save ir įvarei į ligas P. | refl. tr.: Mūsiškiai tuoj patys išsimanė lovas daryti rš. 5. tr. pramanyti, ko iš tikrųjų nėra: Išmanyti žodžiai Vaižg. | refl. tr.: Nė vieno žodelio teisybės nesakėm, visus žodelius taip sau išsimanėm Kp. 6. refl. tr., intr. Š, Ėr, Al susigalvoti, užsimanyti: Belakstydami po smiltis ant upės kranto, mes išsimanėme statyti sodžių Ašb. Prūsų karalius Pridrikis buvo išsimanęs žvirblius naikinti M.Valanč. Buvo vilkas išsimanęs žmones pjaut MPs. Važiavo žeme, važiavo vandeniu, o dabar po orą išsimanė skraidyti rš. Tu visko ir išsimanai – valgyk, kas paduota Ut. Ką čia niekus išsimanei? Srv. Išsimaniau į barščius rūgštulių obalių įdėti dėl rūgšties Sdb. Ją reikia teip trumpai laikyt, kad ji nieko negautų išsimanýt Skr. 7. intr. sugebėti, galėti: Bepiga išmanyt po pievą ganyt, bet pamėgyk ant kalno LTR(Mrj). Ir bėda tam, kurs neišmano savo skydą greitai ir gudriai vartoti Kel1881,27. Strazdams jisai ėdriems išmano spąstus dėt RD201. Ko patsai kentėti nenoriu, reikia to ir man kaip išmanant saugoties A.Baran. | refl.: Ana išsimãno drabužį naujį ištaisyti J. 8. tr., intr. pastebėti, matyti; būti žymu: Jug nėko neišmanýsi: plūdė į žoles pasislėpė Pvn. Nedidelė kupra išaugo, bet jau išmãnoma Lnk. Neišmanýsi to dūrio, kur vaistus leida Plt. Aš kad ir girtas esu, bet neišmanomas Ggr. Arklys, neišmanýsi, ar eita, ar stova KlvrŽ. Kiaulė jau gerai išmanoma: turės po mėnesio Ggr. Eik eik, neišmanýti, kad sijonas glamžuotas Krš. | refl.: Teip dailiai užtaisė skylę, kad nė neišmanýties Als. Ant veido randai dar iki šiol išmanýties Up. 9. intr. susiprasti: Pamergėliai, išmanykit, svočiulytę paprašykit NS732. Kad piršlelis išmanytų, mums vynelio apdalytų Grk. 10. intr. būti kokios nuomonės apie ką, galvoti: Atejus tai valandai, būtinai kiteip pradėsi išmanyti apei visą gyvenimą tavo M.Valanč. Fariziejus išmanė, jog toji moteriškė neturėjo būt prileista palytėtis jo DP479. Piktai išmano apie moterį savo Ch4Moz5,14. 11. intr. gerai galvoti (apie save), save kelti: Yra daiktas, vedąs ing žalą, ką apie save išmanyt, o kitus apjuodyt ir žudyt DP477. 12. tr. permanyti, pažinti: Rasiu anytą neišmanytą, o šešurelį nepalenkiamą Švnč. ^ Sotus alkano neišmãno (neatjaučia) Ds. 13. tr. jausti, patirti: Kai aš pas motinėlę buvau, vargo neišmaniau LTR(Ppr). Kūnai neišmanys nė jokio sopulio A.Baran.

◊ kiáulė išmãno dẽbesį (pipirùs) sakoma ką suniekinant: Ar išmano kiaulė pipirus! – tarė, kišdamas Ragučiui ranką LzP. Išmano kiaulė debesį! Sv. penkių̃ neišmãno apie apkiautusį: Nė penkių nebeišmano Jnš.

\ manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; permanyti; išpermanyti; supermanyti; pramanyti; primanyti; sumanyti; užmanyti